Ugdymo proceso organizavimas

Mokslo metų pradžia rugsėjo 1 d., asmenims, įstojusiems mokytis pagrindinio priėmimo etape.

Mokslo metų trukmė priklausomai nuo mokymo programos apimties 100-185 mokymosi dienos.

Per mokslo metus mokiniams skiriamos rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų, vasaros atostogos. Atostogos neskiriamos baigiamųjų kursų mokiniams, kurie tuo metu atlieka praktiką,  asmenims, kurie mokosi Užimtumo tarnybos lėšomis. Mokymas vyksta 5 dienas per savaitę. Pasibaigus II-am pusmečiui, nepažangiems mokiniams skiriami papildomi darbai, iki birželio 28 d. jiems organizuojamos konsultacijos, atsiskaitymai.

Pirminis ir tęstinis profesinis mokymas.

Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą, kartu su pagrindiniu išsilavinimu, arba kartu su viduriniu išsilavinimu. Mokymasis pirminio profesinio mokymo programoje finansuojamas valstybės lėšomis.

Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti. Jis skirtas asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją. Ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Tęstinis profesinis mokymas asmeniui valstybės lėšomis finansuojamas tik vieną kartą.

Teorinis ir praktinis mokymas.

Teorinio mokymo pamokos paprastai prasideda 8.00 val., pamokos trukmė – 45 minutės. Profesinio praktinio mokymo užsiėmimo trukmė – 7-8 val. su pertraukomis kas 90 minučių. Dalis profesinio praktinio mokymo užsiėmimų organizuojami 2 pamainomis. I pamainos užsiėmimai vyksta nuo 8.00 iki 14.00 val., II-os – nuo 14.00 iki 20.00 val. Kai kurių specialybių teorinis mokymas ar jo dalis vykdoma nuotoliniu būdu. Mokiniai, įgiję pirminius profesinius praktinius įgūdžius Šiaulių technologijų mokymo centro dirbtuvėse ir laboratorijose, praktinį mokymą gali tęsti (atlikti) įmonėse, realiose darbo vietose. Mokiniams, kurie dirba pagal darbo sutartis ir mokosi specialybės, atitinkančios jų darbo profilį, įforminama pameistrystės mokymo forma, kuomet mokinys praktinių įgūdžių mokosi darbo vietoje, o teorijos – mokykloje. Pameistrystės mokymo forma taikoma ir tuo atveju, jeigu įstojęs mokytis mokinys sudaro su darbdaviu pameistrystės darbo sutartį.

Pagalba mokiniui.

Pagalbą mokiniams koordinuoja skyriuose veikiančios Vaiko gerovės komisijos. Pagalbą  teikia socialiniai pedagogai, psichologas, specialusis pedagogas, mokytojai, mokytojo padėjėjas, sveikatos priežiūros specialistė, grupių vadovai, bendrabučių auklėtojai, bibliotekininkai, ugdymo karjerai specialistai.

Mokiniai, įstojusieji mokytis į profesinio mokymo kartu su viduriniu ugdymu programas, įvertindami centro galimybes ir savo asmeninius siekius, iki mokslo metų pradžios turi susidaryti individualų ugdymo planą 2 metams, t.y. pasirinkti bendrojo ugdymo dalykus, jų kursą, dalykų modulius, kurių jie ketina mokytis, siedami tai su planuojamu tolesniu mokymusi arba profesine karjera. Individualūs ugdymo planai sudaromi ir iš užsienio atvykusiems mokiniams, taip pat mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantiems pameistrystės mokymo organizavimo forma. Tinkamai sudarytas individualus ugdymo planas sudaro prielaidas mokiniui sėkmingai mokytis, tęsti mokslą aukštojoje mokykloje arba įgyti papildomų kompetencijų, reikalingų būsimam darbui.

Kasmet keliasdešimt atrinktų centro mokinių vyksta į stažuotes užsienyje, kurios finansuojamos „Erasmus+“ programos lėšomis. Mokiniai po pamokų gali nemokamai lankyti pasirinktų sporto, meno, saviraiškos ir kitų būrelių užsiėmimus, lavinti savo pomėgius.

Gimnazijos skyrius.

Gimnazijos I, II klasėse besimokantys mokiniai siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą ir kartu mokosi pasirinkto profesinio mokymo programos modulio.

Nuo 2023 m. III gimnazijos klasėje besimokantys mokiniai be profesinio mokymo programos modulių privalės mokytis ne mažiau kaip 5 bendrojo ugdymo dalykus:

Profesinės mokyklos mokiniui privalomi mokytis bendrojo ugdymo dalykai:

1. Lietuvių kalba ir literatūra (mokinys pasirenka bendrąjį arba išplėstinį mokymo kursą).
2. Matematika (mokinys pasirenka bendrąjį arba išplėstinį mokymo kursą).
3. Fizinis ugdymas.

Be to, mokinys privalo pasirinkti ne mažiau kaip 2 dalykus iš 3-jų dalykų grupių:

1. Kalbinis ugdymas (užsienio kalba).

2. Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas (biologija, fizika, informatika).

3. Visuomeninis ugdymas (istorija, geografija).

Dalyko (ų) mokymuisi išplėstiniu kursus, dorinio ugdymo, meninio ugdymo, siūlomų laisvai pasirenkamų dalykų, dalykų modulių pasirinkimui mokinys gali panaudoti iki 5 savaitinių valandų.  Ugdymo planuose numatyta, kad 2023-2025 m. mokiniai privalo rinktis matematikos dalyko Planimetrijos modulį, tad pasirinkimui lieka 4 savaitinės valandos. Bendras savaitinių pamokų skaičius kartu su profesinio mokymo dalykais neturi viršyti maksimalaus 35 pamokų skaičiaus ir neturi būti mažesnis nei 31 valanda. Mokymosi eigoje mokinys turi teisę centro nustatyta tvarka pakeisti pasirinktą dalyką, ar dalyko modulį, dalyko programos kursą.

Mokymosi pasiekimų vertinimas, egzaminai.

Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami dešimties balų sistema, išskyrus Darbų saugos, civilinės saugos, saugaus elgesio ekstremaliose situacijose, dorinio ugdymo dalykų, fizinio ugdymo dalyko specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimus, dalykų modulių pasiekimus, kurie vertinami įskaita. Mokslo metų eigoje skyriuose organizuojamos nemokamos konsultacijos mokiniams žinių spragoms likviduoti, pasiruošti atskirų dalykų brandos egzaminams, kompetencijų vertinimo egzaminams.

Nuo 2024-2025 m.m. pagrindinį išsilavinimą įgis mokiniai, baigę programą ir išlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą bei pasiekę slenkstinį lygį, t.y. gavę bent 4. Neišlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo galės jį perlaikyti. Pakartotinai neišlaikę patikrinimo mokiniai, turės kartoti kursą.

Nuo 2025 m. vidurinio ugdymo programoje besimokantys mokiniai, privalės išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus, kad gautų brandos atestatą. Mokinys privalės rinktis lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos valstybinius brandos egzaminus ir dar vieną valstybinį brandos egzaminą. Nuo 2024 bus vykdomi tarpiniai atskirų dalykų mokymosi pasiekimų patikrinimai, kurių įvertinimai bus įtraukti į bendrą brandos egzamino įvertinimą.

Baigiamojo kurso mokiniai, atlikę praktiką, laiko specialybės kompetencijų vertinimo egzaminą, kuris susideda iš teorinės ir praktinės dalies. Teorinė egzamino dalis atliekama kompiuteriu, prisijungus prie testavimo sistemos. Praktinės dalies egzamino vertinimo komisiją sudaro darbdavių atstovai ir mokinius nemokę profesijos mokytojai- tuo siekiama užtikrinti vertinimo objektyvumą.  Baigusiems mokslą mokiniams išduodamas skaitmeninis profesinio mokymo diplomas.

Stipendija ir parama.

Pirmos kvalifikacijos siekiantiems pažangiems mokiniams skiriama stipendija, kurios dydis priklauso nuo mokymosi rezultatų – tai valstybės parama asmenims, besimokantiems profesijos. Stipendijos pervedamos į mokinių sąskaitas banke. Vadovaujantis Šiaulių technologijų mokymo centro direktoriaus patvirtintais stipendijų mokėjimo ir kitos materialinės paramos teikimo tvarkos aprašu mokiniams skiriamos keturių dydžių stipendijos: 27,5 Eur, 55 Eur, 82,5 Eur, 165 Eur. Maksimali stipendija skiriama mokiniams, kurių pusmečio ar metinių mokymosi pasiekimų vidurkis 10. Kiekvieną pusmetį patvirtinamos pažangumo vidurkių ribos, pagal kurias skiriamos skirtingų dydžių stipendijos. Naujai priimtiems mokiniams I- pusmečio laikotarpiu skiriama minimali stipendija. II pusmetį skiriama stipendija priklauso nuo I-o pusmečio mokymosi rezultatų. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais visiems pažangiems mokiniams skiriama minimali stipendija. Stipendija neskiriama mokiniams, kurie įstoja mokytis jau turėdami anksčiau įgytą kvalifikaciją arba turi bent vieną nepatenkinamą pusmečio/metinį pažymį. Mokiniui, nustatytu laiku likvidavusiam akademinius įsiskolinimus, skiriama stipendija. Stipendijos mokėjimas gali būti nutraukiamas 1-3 mėnesiams dėl mokiniui skirtos drausminės nuobaudos, be pateisinamos priežasties praleistų pamokų. Mokiniams gali būti skiriamos stipendijos už dalyvavimą sporto, meno, savivaldos veiklose, renginiuose, už laimėjimus nacionaliniuose ir tarptautiniuose profesinio meistriškumo konkursuose. Esant sunkioms materialinėms sąlygoms, mokiniui vieną kartą per pusmetį gali būti skiriama materialinė parama. Geriausiai besimokantys kai kurių specialybių mokiniai nuo 2023 metų gaus verslo įmonių įsteigtas vienkartines skatinamąsias stipendijas, kurių dydis nuo 100 Eur.

Ne mokyklos vietovėje gyvenantys mokiniai aprūpinami bendrabučiu, skyriuose veikia valgyklos. Mokiniai po pamokų nemokamai gali lankyti pasirinktų sporto, meno, saviraiškos ir kitų būrelių užsiėmimus, lavinti savo pomėgius.

Kasmet keliasdešimt pageidaujančių ir atrinktų centro mokinių vyksta į stažuotes užsienyje, kurios finansuojamos „Erasmus+“ programos lėšomis.

Kompensuojamos kelionių į mokyklą išlaidos.

Mokiniams, kasdien važinėjantiems į užsiėmimus iki 40 km atstumu, taip pat gyvenantiems bendrabutyje bei savaitgaliais pas tėvus vykstantiems mokiniams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės išlaidos pagal pateiktus bilietus. Mokiniams, gyvenantiems ne mokyklos vietovėje ir kasdien važinėjantiems į pamokas gali būti pateisintas vėlavimas, susijęs su visuomeninio transporto grafiku.

Praleistų užsiėmimų pateisinimas.

Praleisti užsiėmimai pateisinami pateikus grupės vadovui raštišką vieno iš tėvų (globėjų) arba mokinio prašymą pateisinti praleistas pamokas su nurodytomis priežastimis. Esant svarbioms priežastims mokinys arba jo tėvai (globėjai) turi teisę iš anksto pateikti prašymą skyriaus vadovui dėl leidimo nedalyvauti užsiėmimuose.